Barbican, Londonas

Londone man patinka seno ir naujo darna, kuomet šalia Viktorijos laikus menančių pastatų šliejasi nauji namai ir stikliniai dangoraižiai. Bet Barbican... nėra nei viena, nei kita.

Iš pirmo žvilgsnio – tai kažkoks nesusipratimas. Baisesnių pastatų Londone nesu mačiusi: šalti monolitiniai monstrai, primenantys labiausiai nevykusius gyvenamųjų namų projektus, kuriuose, atrodytų, turėtų gyventi mažiau pasiturintys Londono gyventojai. Namai panašūs į pas mus esančius sovietinius daugiabučius, tik mastelis čia šimtus kartų didesnis – 40 hektarų teritorija su 2000 butų, muziejumi, teatru, meno galerija, biblioteka ir pan. Barbikanas buvo pradėtas statyti 1965 m, siekiant kuo minimalesnėmis sąnaudomis apgyventi kuo daugiau žmonių. Daug tvirto betono, paprastai, pigiai – toks tai tas brutalizmo architektūros stilius pokario metu buvo gana išpopuliarėjęs ne tik JK.

Ilgiau pasivaikščiojusi, o ir kavos prisėdusi ten pat esančioje kavinėje, imu abejoti savo pirmuoju įspūdžiu: centrinė Londono dalis, jaukūs tvenkiniai, tilteliai, kai kurių butų langai tarsi laivų iliuminatoriai žvelgią į vandenį, aukštesniuose aukštuose įsikūrę ir visai neblogą Londono panoramą mato. Balkonai apsodinti gėlėmis, kiemeliai – kaip mini botanikos sodai.

Pasirodo, tai vieni brangiausių butų Londone! Taip taip – šie iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, nugriauti besiprašantys monolitai įperkami retam. Ir suprask tu..🙂