Luang Namtha. Laosas.

Nors į Laosą keliavome prieš kelerius metus, bet iki šiol įstrigę, kaip kirtus Tailando - Laoso sieną, išasfaltuotus kelius keitė duobėtos bekelės, komfotiškus autobusus – animacinio filmo ,,Ratai” veikėjus primenančios transporto priemonės, tvarkingus gyvenamuosius namus – trobelės ant vištos kojelės, o aukštus horizontus - moliūgų ir arbūzų kalnai pakelėse, dailiai papildantys banguojantį Laoso kraštovaizdį. Tokį įspūdį paliko ilgas važiavimas iki Luang Namtha - mažo miestuko šiaurėje.

Prasilėkėme po apylinkes motoroleriu: sėdint ant motorolerio pirmą kartą, ne mažiau nei vaizdai įspūdį palieka pats važiavimo pocesas - nuolat lydimas lengvo adrenalino. Užtat koks malonumas po pusdienio tą motorolerį gražinti – sveiką, nesubraižytą, na, gal kokį kartą kitą purve paguldytą. O grąžinus susirasti geriausią miestelyje vietą vakarienei – vietinį naktinį turgų su nenusakomo skonio, o kartais ir vaizdo, patiekalais. Kad ir virtais kiaušiniais su viščiuko gemalais. Neragavome – vien vaizdo užteko. Užtat ant iešmelio suvertos gerokai apskrudusios viščiukų uodegėlės mūsų buvo palaikytos tikru delikatesu ir su malonumu suvalgytos. Be kokių nors blogų pasekmių – gal kad skrandžius sąžiningai dezinfekuodavome Tiger, Chang, Laobeer ar kokiu kitu panašaus stiprumo dezinfekciniu skysčiu.

Uodegyčių degustaciją bandėme pakartoti ir grįžę į Lietuvą. Tuo tikslu net Kalvarijų turguje apsilankėme, vištų uodegėlių beieškodami, deja, nelabai sėkmingai - uodegyčių gavome, bet rezultatas nesužavėjo. Matyt, panašiai būtų, jei grįžę iš Kinijos imtume namie vabzdžius ir kirmėles skrudinti. Kas buvo kelionėje, kartais tegu ir lieka kelionėje.:)