El Chalten / Patagonija, Argentina

“Tai Torres del Paine ar Fitz Roy?” - Šį klausimą esu girdėjus ne kartą, o atsakymo į jį man rodos nėra. Du Patagonijos pasididžiavimai, vienas Čilėje, kitas Argentinoje - abu nuostabūs, ir abu su savo privalumais. Kurį iš jų beaplankytumėt - šansų suklysti nėra. O kur bus mieliau gali pasakyti tik širdis. Bet ir tai - čia turbūt kaip rinktis iš dviejų vaikų. :)

Didžiausias pliusas su El Chalten yra jo patogumas. Visi trekai yra čia pat, pasiekiami pėsčiomis, vos ne iš lovos matomi. Paėjai miesteliu mažumėlę ir jau esi viename gražiausių takų pasaulyje. Pakeliui gali sutikti beišnykstantį elnią, lapę ar bent jau Patagonijos genį. O vakare gali grįžti į šiltą kambarį, gauti dušą, vakarienę, taurę malbec’o ir maloniai mankštinti kojas rytdienai. El Chalten nereikia sukti galvos, kaip viešint pas jo pusbrolį Čilėje - nei dėl palapinių, nei dėl nešulių, nei dėl primusų, nei dėl maisto davinių, nei dėl autobusų grafikų. Bet jeigu norisi - galima! Galima eiti ir į kelių dienų žygius, ir riešutukus susiskaičiuoti, ir kempinguose apsistoti, ir saulėtekius kalnuose pasitikti. Kempingai, beje, skirtingai negu Čilės Patagonijoje, čia yra nemokami (tiesa ir daug paprastesni). Jokio įėjimo į nacionalinį parką mokesčio taip pat nėra. Tad pinigine prasme būti El Chalten yra smagu, ypač atvykus iš Čilės pusės, kur ties kiekvienu pasisukimu reikia traukti piniginę.

Trekų taip pat yra įvairių sunkumų - keletas visai lengvų trumpučių ir bent trys ilgesni, trunkantys visą dieną. Plius, aibė atokesnių, labiau patyrusiems - kur keliai nėra taip aiškiai nužymėti ir į kuriuos einant reikia specialiai registruotis turizmo informacijos centre. Tačiau gera naujiena, kad tie tradiciniai yra visiems įveikiami. Taip man dievagojosi ir hostelio šeimininkas, kai aš jo trypčiodama vis klausiau, tai ar labai sunku?? O jis juokdamasis man sakė, “aš tai jaunystėj bėgiodavau šitais kalnais, man tai lengva, o tu juk atvažiavai dėl kalnų, tai ir eik”. Tai ir ėjau. :) Man asmeniškai jau išmankštinus kojas Torres del Paine, trekai El Chalten buvo daug lengvesni. Nuėjau 3 vienos dienos trekus, žingsniavau jau su kur kas didesniu užtikrintumu, žvaliai lenkdavau lėtesnius. Kita vertus, jeigu jau po pirmos dienos jauties, kad kalnų buvo gana, gali ištisą dieną gerti karštą šokoladą, kurio čia netrūksta. O Torres del Paine parke išsiruošus į 5 dienų žygį, taip lengvai apsigręžti nepavyks...

P. s. apie Čilės Patagoniją jau pasakojome, tad kur gražiau - spręsti Jums. :)