Torres del Paine nacionalinis parkas / Patagonija, Čilė

Beskaitinėjant apie Torres del Paine gali pasirodyti, kad šį parką galima pamatyti tik einant į kelių dienų žygius - klasikiniu 4-5 dienų “W”, arba ilgesniu 8-9 dienų “O” maršrutais. Internetas pilnas patarimų, kaip pasiruošti, kada ir kokius užsisakinėti kempingus, kokio atsparumo palapinėmis apsirūpinti, kokius rūbus įsigyti ir kaip juos sluoksniuoti, bei kokiais receptais pamaloninti skrandį turint tik mažutį primusą ir suskaičiuotus makaronus. Žmogui, kuris niekada gyvenime nebuvo jokiame padoresniame žygyje, trunkančiame ilgiau nei dvi valandas, tikrai pasidaro nelengva (sveiki, tai aš prieš metus:) ).

Daug rečiau rašoma, jog iš tiesų galima parką visai neblogai pamatyti ir nesileidžiant į tokius ilgus iššūkius, kurie dėl kokių nors priežasčių tampa sunkiai įgyvendinami. Pvz., aš, nors ir kupina nuotykių troškimo bei entuziazmo, negaliu 20 km nešti sunkios kuprinės su 5 dienų maistu ir kita buitimi, o biudžetas buvo per mažas, kad galėčiau žygiuoti nuo kempingo iki kempingo ir apsistoti ten įsikūrusiuose hosteliuose ar viešbučiuose. Kiti keliautojai nenori prarasti lankstumo ir prisirišti prie konkrečių datų, o dar dažniau būna, kad pradėjus planuotis kelionę pasirodo, kad visi kempingai jau senų seniausiai užsakyti*.

Tačiau yra ir kitų variantų! Galima iš Puerto Natales miestelio atvykti vienos dienos žygiui, pamatyti įspūdingiausią Torres del Paine dalį (garsiuosius bokštus) ir grįžti tą patį vakarą. Pliusas, kad galima kažkiek prisitaikyti prie oro - vieną kitą dieną palaukti geresnių sąlygų, ir taip išvengti situacijos, kad tavo prieš pusmetį suplanuotas ir užsakytas trekas lieka paskendęs tirštame rūke.

Mano pasirinkimas buvo išsinuomoti palapinę ir parke apsistoti keletui dienų atliekant vienos dienos žygius ir grįžtant į tą pačią “bazę”. Ten būdama sugalvojau, kad galiu dar porai dienų nuvykti ir į kitą parko galą (katamaranu persikeliant per Pehoe ežerą). Galiausiai parke praleidau 4 dienas, apsistojau dvejuose kempinguose, pamačiau didelę W gamtovaizdžio dalį, išbandžiau solo stovyklavimą, bei išvengiau sunkių nešulių. Aišku, jei tik yra noras ir galimybės, labai rekomenduočiau eiti visą žygį. O jeigu ne, nenusiminti ir rasti kitų variantų. :)

* kaip ir visoje Pietų Amerikoje, Patagonijoje dažnai tenka susitaikyti su įvairiais neorganizuotumais ir neefektyvumais. Interneto svetainėse mėnesių mėnesiais rodomas kempingų sold out, tačiau nuvykus, jau vietoje, agentūrose dažnai galima užsisakyti kai kuriuos didesnius kempingus kad ir rytojui.