Laura
2017-01-14 06:00:00
Ar kada nors svajojote savo akimis pamatyti aukščiausią pasaulio kalną? O legendinę Everesto bazinę stovyklą, iš kurios kopimą į aukščiausią pasaulio viršukalnę pradeda alpinistai, lipantys iš Nepalo pusės? Man, kaip kalnų mylėtojai, tai buvo svajonė. Svajonė, kuri atrodė gana tolima ir nepasiekiama, nes Nepalas labai toli, o Himalajai labai labai aukšti.
Visgi, vieną dieną nusprendus, kad svajones reikia įgyvendinti, ir jeigu ne į Everestą užlipti, tai bent nužygiuoti iki Everesto bazinės stovyklos (EBC), toliau viskas ėjosi kaip iš pypkės. Fizinio pasirengimo treniruotės, suplanuotos atostogos, lėktuvo bilietai, ir štai - mes jau Lukloje trekiname iki Everesto bazinės stovyklos! Ir po 8 dienų trekinimo esame 5364 metrų aukštyte, -15c temperatūroje dieną (-35c naktį) ir žiūrime į tai, ką iki šiol matėme tik nuotraukose. Jeigu jau net pirmieji Everesto viršunės vaizdai šen bei ten išlendantys pakeliui atrodė neralūs, tai buvimas ten, kur dar prieš pusmetį abejojome, ar galime nueiti, buvo nerealus...
Tiesa, vaizdas kiek kitoks, nei mums įprastas iš filmų ar nuotraukų. Dar ne sezonas - tik vasario pabaiga, taigi nėra tos masės žmonių, nėra alpinistų palapinių - tų geltonų taškelių, taip įsirėžusių mūsų galvose. Į bazinę stovyklą dar tik leidžiasi pirmieji jakai, nešdami daiktus. Šerpai jau pradeda ruoštis sezonui - neša kurą, statys alpinistų miestelį. Kol kas aplinkui tuštuma. Visiška tuštuma, turint omenyje, kad per metus šituo treku praeina apie 40'000 žmonių.
Visą maršrutą ėjome praktiškai tik šešiese. Visi šeši su savo gidais EBC pasiekėme tą pačią dieną. Tą dieną EBC buvo tik mūsų, ir ja su niekuo nereikėjo dalintis. Nebent su mus atlydėjusiu šuneliu ir dirbančiais jakais.