Tailandas: Koh Tao – nardytojų rojus

Koh Tao dar kitaip vadinama nardytojų rojumi arba vėžlių sala. Kadangi pastarųjų čia nė su žiburiu nematėme (nebent tie vėžliai – tai nuo saulės ir vandens apspangę, lėtai paplūdimiu šliaužiojantys turistai☺), tai mums ji liko tik nardytojų rojumi. Deja, bet mes net ir ne prie pastarųjų.

Nardymas buvo ir mūsų MUST TO DO sąraše kelionėje į Tailandą. Nusiteikėme rimtai – ne kokiam tai snorklinimui vandens paviršiuje, o rimtam panėrimui su deguonies balionais. Pasimokėme. Prisipratome balionus kaip savus plaučius. Panėrėme kartą. Gražu.

Bet kai pasiūlė panerti dar kartą, sakėme, ačiū, mes gal su vamzdeliais pasnorklinsim.🙂 Panašu, kad tai buvo mūsų, kaip nardytojų, karjeros pradžia ir pabaiga – baimės buvo daugiau nei grožio, matyt, nardymas – ne kiekvienam (na, ne kiekvienam ir baimės buvo daugiau nei grožio 😉 ).

Pati sala – maža, graži ir gana aktyvi. Tikiu, kad tiems, kas tikisi ramybės ir tylos, ji gali pasirodyti per daug turistiška, bet mums, nemokantiems ilgiau nei pusdienį pasyviai ilsėtis, buvo pats tas: dienomis gali aktyviai leisti laiką – nardyti, motoroleriu po salą važinėti, o vakarais tingiai nusėsti viename iš daugelio paplūdimio bariukų ir grožėtis besileidžiančia saule.