Kriokliai. Aislandija.

Ar jums irgi su kriokliais taip būna? Pirmas - “wow”, antras - “nice”, trečias - “ok”, o ties kitais jau net neberizikuoji sušlapinti kameros. Kitaip tariant, #turistoišlepimas.

Nesąmoningai, bet turbūt tos minties vedini, tris krioklius Islandioje ir aplankėme. Visi trys saviti ir skirtingi, ir dėl to visi buvo “wow”. Beje, sakau “saviti”, atsiribodama nuo to, jog visi kriokliai yra iš aukštai krentančio vadens srovės ir visi dėl savo jėgos ir masyvumo kelia nepatogių vaizdinių, kas nutiktų, jeigu netyčia (tpfu tpfu) į tą srovę patektum ir būtum nutransportuotas žemyn (…and, in whole or in parts). Oh well. Bet dabar apie savitumus, ir taigi, tie trys kriokliai:

#seljalandfoss yra smagus tuo, jog galima aplink jį apeiti. Man, pvz., visad buvo smalsu: o kaip būtų už krioklio pastovėti. check.

#gullfoss priklauso Golden Circle (=populiariausias turistinis maršrutas) ir yra smagus tuo, jog virš jo nuolat galima pamatyti vaivorykštę. taigi, “oh my god, double rainbow” momentas: check.

O #skogafoss iš šių trijų yra turbūt masyviausias ir labiausiai “klasikinis” krioklys” - platus, garsus, besitaškantis, ir su didžiuliais dulksnos kamuoliais. Plius, ant skardžio yra įrengti laiptai ir galima (su nedideliais dusulio intarpais) užkopti į viršų ir pasidžiaugti krentančia upe ir jos slenksčiais. check.