Islandija: Latrabjarg uolos ir aplink

Į mūsų Islandijos maršrutą kaip privalomas objektas buvo įtrauktas ir labiausiai į vakarus nutolęs Islandijos taškas - Latrabjarg uolos. Žymios jos tuo, kad yra vienos didžiausių paukščių perėjimo uolų/vietų, iš vandens iškile 440 metrų ir yra 14 km ilgio. Čia peri ir gyvena be galo daug paukščių, tačiau mes važiavome tikėdamiesi pamatyti Islandijos simboliu tapusius mormonus. Ne, ne tuos, kurie įrodinėja savo religines tiesas, bet tuos, kurie ramūs tupi savo lizdeliuose ir mosuoja dideliais oranžiniais snapais. Puffin'ai - mes juos taip ir vadinome, nesivargindami versti iš anglų kalbos.

Kol važiuojame iki Latrabjarg, gėrimės mūsų akiai neįprastais vaizdais: geltono smėlio paplūdimiais. Čia Islandijoje, jau patapo įprasta, kad nuo ugnikalnių pelenų paplūdimiai juodi, bet šitoje dalyje jie geltoni. Kaip mums aiškino kažkoks vietinis, čia stovi ir vieni brangiausių Islandijos viešbučių, nes smėlis geltonas. Ir nesvarbu, kad iki deginimosi ar maudynių čia toli.

Pagaliau pasiekiame uolas. Vėjas siaubingas, vos pastovime ant kojų - dar kartą mintyse dėkoju už išrastus neperpučiamus rūbus. Prie krašto per daug artintis bijau - ir taip nuo aukščio nejauku, o dar vėjas... Į apačią pavyksta pažiūrėti tik prišliaužus - visgi beveik pusė kilometro žemyn!

Vaizdai nuostabūs: saulė šviečia, paukščių daug, skraido, klykauja, bet puffin'ų nėra... Esame pačio sezono gale ir nepadarėme namų darbų: tokiu metu - rugpjūčio gale - puffin'ų jau būna gan mažai, o dieną jie dar ir žvejoja... Visgi vieną kitą pamatome, ir džiaugsmui nėra ribų. Misija įvykdyta. Varnelė uždėta.