Landmannalaugar - Spalvotieji Islandijos kalnai

Priėmus sprendimą, kad vasarą "žiemosime" Islandijoje, prasidėjo intensyvus googlinimas - ko gi toje Islandijoje yra be Žydrosios lagūnos (Blue lagoon), populiariojo Auksinio rato (Golden circle) per krioklius ir geizerius, ledynų lagūnos ir krioklių. Iš tiesų, esminis klausimas buvo, kur hikinsim.

Ir tada netyčia internete, dar per vieną iš pirmųjų paieškų pamačiau nuotrauką: žydra upė, žydi Islandiška medvilnė ir kalnai.. įvairiausių spalvų, su boluojančiais sniego lopinėliais.. o dar ir karšta upė buvo žadama - naturali spa - ar gali dar ko nors norėti po ilgos hikinimo dienos? Jau tada žinojau, kad man reikia į tą vietą sunkiai ištariamu pavadinimu - Landmannalaugar.

Landmannalaugar - tai centrinėje Islandijos dalyje, vadinamuose Highland'uose, susiformavę kalnai ir lavos laukai, geoterminė zona. Lava aušo taip lėtai, kad lėmė įvairiausias kalnų spalvas.

Iš tiesų, tai labai populiari turistinė vieta, o pats trekas sutrumpintai vadinamas Laugavegur, kaip ir pagrindinė parduotuvių gatvė Reikjavike. Tai atspindi žmonių mases, kurios praeina tuo maršrutu - ištisi autobusai turistų. Paprastai man nuo tokio kiekio žmonių tokios vietos praranda žavesį, net jeigu vaizdai ir būna gražūs.

Bet visada galima nusukti nuo takelio. Ir masės žmonių išnyksta, lieki dviese nuostabioje gamtoje. Ir čia yra visko - rūkstančių geizerių, sniego, saulės ir lietaus, besikaitaliojančių tarpusavyje kas 5 minutes. Ir spalvos, formos, vaizdai - penas akims ir sielai.

Ir tik tada, kai dėl magnetinio lauko nustoja veikti kompasas visai apsidžiaugi, kai pagaliau randi tą turistų "nutryptą" autostradą.

Šita vieta mano širdyje išliko ypatinga.

Galbūt dėl to, kad vaizdai pranoko lūkesčius. Kad oras, vis žadėdavęs mums lietų, gana lepino, ir lietaus gavome labai mažai. Tačiau sulaukėme sniego.

..kad šildytis ir atsipalaiduoti po ilgos dienos bėgdavome į natūralų terminį baseiną.. patys maloniai įkaitę turbūt kokių 38 laipsnio vandenyje su šypsena žiūrėdavom į įlipančius "prūdo naujokus" ir palaimingą išraišką jų veide kai aplinkos temperatūra keisdavosi nuo artimos nuliui iki 25 laipsniu palaimos..

..kad čia atvažiuojančius žmones vienija meilė gamtai ir beribis draugiškumas: nulipus 11 valandą vakaro iš kalnų ir besistatant palapinę esi pakviečiamas prancūziškos vakarienės.. Su rusais kitą vakarą gvildeni turbūt visiems artimą mintį - ką čia dar surijus..

..padedi dviem ant kalno strigusioms moteriškėms nusikabaroti žemyn, o su savanoriais žyminčiais takus daliniesi juodu lietuvišku šokoladu.

Ši vieta liko mūsų širdyse. I love you, Landmannalaugar.

Kada nors dar sugrįšim.