Laosas: kalnuose snaudžiantis Nong Khiaw

Nong Khiaw - dar visai neseniai buvęs mažai kam žinomu kaimuku Laoso gilumoj, šiandien yra gana populiarus tarp keliaujančių po Laosą. Įsikūręs Ou upės pakrantėje, kalnų apsupty, jis turi ką pasiulyti – haikinimas po kalnus, landžiojimas po uolas, kriokliai ir t.t. ir pan.

Tiesa, kelias iki Nong Khiaw nuo Tailando sienos nelengvas: 6 valandos kratymosi viename autobusiuke, po to dar kelios kitame. Jei Tailandas yra keliavimui labai patogi šalis, tai apie Loasą to nepasakysi.

Pirmoji kelionės pusė nieko blogo nežadėjo - na, gal tik pykinimą, sukeltą kalnų grožio ir staigių posūkių. ☺ Bet kuo toliau nuo Tailando sienos, tuo kelias darėsi baisesnis: asfalto ir žvyro mixas toks, kad baisu ratus pamesti - imi suprasti, ir kodėl 80 kilometrų įveikti reikia 3 valandų. Viskas aplink alsavo skurdu ir dulkėmis,

Tačiau bevažiuojant vaizdas palengva keitėsi: sukrypusias lūšneles keitė mediniai, mūriniai namai, dulkini ir pusnuogiai vaikai tapo baltais marškinukais ir iš tolo šviečiančiais raudonais kaklaraiščiais pasipuošusiais mokinukais. Lyg mostelėjus burtų lazdele, kelius kažkas tvarkingai išasfaltavo ir visas duobes užlopė. Įvažiavimas i Nong Khiaw buvo kaip iš pasakos: kaimukas apsuptas kalnų ir uolų, vakarėjo, švietė saulė, o iš dangaus, lyg atsigaivinimui po sunkios kelionės, krito reti lietaus lašai. Beveik kaip pasakoj 🙂